Daugiakultūriame centre – kitokia fotografija, 2014.09.15

Iki spalio 2 dienos Daugiakultūriame centre bus eksponuojama kauniečio Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Amnezija. Laikas. Erdvė. Vieta“.

Pasak Daugiakultūrio centro šeimininkės Audronės Pečiulytės, ši ekspozicija nustebina ir netradiciniu darbų pateikimu, ir netikėtais vaizdais.
„Jauno menininko, kritiko ir dėstytojo darbus pateikiame prisegę skalbinių segtukais. Gal kas pasakytų, kad taip neparodome pagarbos darbams, tačiau autorius neprieštarauja. Jis meną supranta labai plačiai ir nebijo laužyti standartų“, – sakė A. Pečiulytė.
Lietuvos kultūrinėje erdvėje gerai žinomas Vytauto Didžiojo universiteto lektorius ir medijų meno kūrėjas R. Venckus kėdainiečiams pristato eksperimentinių fotografijų parodą, savitai ir netradiciškai atspindinčią jo sampratą apie laiko tėkmę, erdvės kitimą ir vietos formavimą. Didžiąją ekspozicijos dalį sudaro fotografijų laikas ir erdvė. Kūrinius vienija autorinių fotografijų archyvas, pavadintas „Amnezijos filmas“. Jaunojo menininko kūriniai netradiciniai tiek savo forma, tiek turiniu. Autorius derina analoginę ir skaitmeninę fotografiją, griauna vyraujančias komponavimo normas, ieško savito formos ir turinio derinio. „Man fotografija – tai žaidimas, kuriame atrandu ne tik naujas pasakojimo galimybes, bet ir provokuoju vyraujančius, stereotipinius pasakojimus įtarti klastą. Kurdamas aš taip pat klastoju tai, ką nufotografavau. Klastodamas laiką ir erdvę provokuoju visiškai kitaip nei įprasta patirti vietą, kurioje esama, būta arba teks būti. Fotografija – tai vietos, kurioje buvai, ir vietos, kurioje esi de-re-konstrukcija. Klastos dovanojimas rodo, kad laikas ir erdvė žmogui yra tokios pat būtinos koordinatės kaip oro ir vandens materija. Laikas ir erdvė yra būtini net tada, kai jie yra suklastoti. Šioje parodoje kviečiu ne tik pasinerti į keistus atvaizdus, bet ir kiekvienam žiūrovui pagalvoti, kas jam yra laikas, erdvė ir vieta ir kur jo paties koordinatė esti? Gal mes per daug sureikšminame laiką ir erdvę? Klausimų turiu begalę ir nuolat ieškau į juos atsakymų“, – sakė R. Venckus. Jis prasitarė, kad savo darbais, kurie dažniausiai yra juostų sugadinti kadrai, nenori išsakyti visko iki galo. „Visus darbus galima perskaityti savaip. Man labai smalsu sužinoti, ką žiūrovas pamato mano darbuose, tad stengiuosi padiskutuoti su parodų lankytojais. Kartais sulaukiu pagyrimų, o kartais išgirstu kritikos, kad nieko nesuprantu fotografijoje. Manau, kad tik kritika atskleidžia tiesą, tad ją priimu ir gerą, ir blogą“, – sakė R. Venckus.